Giedrimas Jeglinskas

Lietuvos saugumas - pamatas, suteikiantis galimybę kurti socialiai teisingą, politiškai ir ekonomiškai stabilią Lietuvą, kurioje svarbus kiekvienas.

Šiandien Lietuvai reikia ne formalaus statisto, bet tikro lyderio ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, turinčio patirties ir gebėjimų ginti šalies ir žmonių interesus visame pasaulyje.

Esu įsitikinęs, kad mano patirtis NATO vadovybėje, formuojant sprendimus tarptautinėse derybose, ir Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ne tik išskiria mane iš kitų kandidatų, bet tampa būtina lyderystės sąlyga akistatoje su išaugusiomis grėsmėmis.

Tad kviečiu Jus visus palaikyti mano saugios Lietuvos viziją, kurią įgyvendinus:

• Lietuva taps saugiausia vieta žemėje.
• Užsienio politika - grįsta Lietuvos interesais.
• Ekonomika - technologiškai pažangi.
• Visuomenė - vieninga ir susitelkusi.
• Žmogus - pasirengęs globaliems iššūkiams.

Gyvendami geopolitinio nestabilumo laikais, kai išorinės grėsmės yra visai šalia, visų pirma privalome užtikrinti savo šalies ir jos piliečių saugumą. Sieksiu ir toliau ryžtingai didinti gynybos finansavimą kuriant pažangiausią kariuomenę regione, užtikrinant NATO sąjungininkų buvimą Lietuvoje, plečiant gynybinius pajėgumus, stiprinant visuomenės vienybę ir atsparumą, vystant gynybos pramonę.

I. GYNYBINIŲ PAJĖGUMŲ PLĖTRA

Stiprus karys – stipri kariuomenė. Tinkamai aprūpintas, motyvuotas ir pasirengęs karys lemia kariuomenės gebėjimą apginti savo šalį. Privalome užtikrinti patrauklias darbo sąlygas ir motyvuojantį karių atlyginimą, įvesti tęstinį karininkų karjeros planavimą, karių integravimą po tarnybos į darbo rinką ir orią pensijų sistemą.

Integruota oro gynyba su Baltijos šalimis ir Lenkija. Iki 2026 m. pabaigos visavertė trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio oro gynyba turi būti išvystyta bendradarbiaujant su mūsų kaimynais – Latvija, Lenkija ir Estija. Šis sprendimas, tai priešo atgrasymo ir gynybos ašis.

Stipri ir moderni Lietuvos kariuomenės divizija. Visavertė Lietuvos kariuomenės divizija su visais reikiamais paramos elementais turi būti sukurta per artimiausius dvejus metu. Divizijai turi būti užtikrinta efektyvi logistika, amunicijos tiekimas, remontas, medicinos parama, elektroninės kovos priemonės.

II. DAUGIAU UŽSIENIO SĄJUNGININKŲ LIETUVOJE

Vokiečių brigada Lietuvoje iki 2027 m. Turime užtikrinti tiesioginę sąveiką tarp vokiečių brigados, Lietuvos kariuomenės, NATO ir JAV pajėgų Lietuvoje.

Suvalkų koridorius – laisvo karinio mobilumo zona. Suvalkų koridorius, o kartu ir Lietuva, turi tapti saugiausia vieta žemėje. Tai galime padaryti sukurdami G-PLUS (angl. Germany, Poland, Lithuania, USA) formatą, kuriame keturios NATO sąjungininkės – Vokietija, Lenkija, Lietuva ir JAV turėtų teisę telkti karines pajėgas, teisę manevruoti, vykdyti pratybas ir tokiu būdu atgrasyti bet kokią galimą Rusijos ir Baltarusijos agresiją.

Karinis mobilumas. Visa Lietuvos susisiekimo infrastruktūra – keliai, geležinkeliai, tiltai, uostai ir oro uostai turi būti pritaikyti prie sąjungininkų atvykimo greičio ir masto.

III. VIENINGA IR ATSPARI VISUOMENĖ

Nacionalinė piliečių tarnyba. Šis modelis, sudarytų sąlygas merginoms ir vaikinams po mokyklos atlikti vienų metų pilietinę tarnybą kariuomenėje, ligoninėse, socialinių paslaugų įstaigose ar ugdymo įstaigose. Jaunuoliai geriau suprastų valstybės vaidmenį, suvoktų pilietiškumo svarbą, gebėtų įsitraukti ne tik į krašto gynybos, bet ir į kitą pilietinę veiklą ir iniciatyvas.

Sustiprinta Šaulių sąjunga. Būtina pritraukti daugiau piliečių ir finansiškai sustiprinti Šaulių sąjungą, padedant jai tapti strategiškai svarbia organizacija, ugdančia ir jaunąją Lietuvos kartą.

Visuotinis šaukimas. Šauktinių skaičius turi augti, bet ne mažiau svarbu, kad privalomoji karinė tarnyba atlieptų Lietuvos kariuomenės kuriamos divizijos reikmes ir struktūrą. Privalome sukurti tokias sąlygas, kad karinė tarnyba būtų ne tik pareiga, bet ir garbė bei privilegija kiekvienam šalies piliečiui.

Civilinės saugos užtikrinimas. Nebegalime sau leisti imituoti civilinės gynybos pasirengimo šalyje. Turime užtikrinti naujos kartos civilinę saugą: nuo privalomų pirmosios pagalbos kursų organizavimo visuomenei iki realių, o ne imituojamų slėptuvių įrengimo. Siūlau stabdyti brangių ir nebūtinų objektų statybas šalyje, kol nebus tinkamai apsaugoti Lietuvos žmonės.

IV. AUGANTI IR INTEGRUOTA LIETUVOS GYNYBOS PRAMONĖ

Gynybos inovacijų plėtra. Sparčiai augantis gynybos finansavimas ir technologinis progresas – tai beprecedentė galimybė, kuria privalome pasinaudoti. Lietuvos gamintojams turi atsiverti Europos ir NATO šalių rinkos, o Ukrainos gamintojai savo gamybines linijas perkelti į Lietuvą. Gynybos inovacijų centras užtikrintų šių procesų valdymą ir būtų centrinė institucija Lietuvos gynybos pramonės ekosistemoje.

Gynybos pramonės vystymas šalyje. Vystydami gynybos pramonę, turime siekti, kad didžioji dalis gynybos biudžeto išlaidų liktų Lietuvos ekonomikoje. Planuodami didelių sistemų pirkimus, turime dėti visas pastangas, kad Lietuvos įmonės būtų įtrauktos į pasiruošimo procesą ir galėtų įsivertinti potencialą pramoniniam bendradarbiavimui su didžiųjų sistemų tiekėjais iš užsienio, o ateityje taptų jų tiekimo grandinės dalimi.

Prezidento lyderystė įgyvendinant užsienio politiką privalo būti grįsta nacionaliniais šalies interesais. Sieksiu, kad Lietuva būtų vertinama kaip stipri ir patikima tarptautinė partnerė, vykdanti nuoseklią ir prognozuojamą užsienio politiką, bet kartu gebanti greitai prisitaikyti prie besikeičiančių tarptautinių realijų. Lygiavertės partnerystės siekis su užsienio partneriais turi būti grįstas nuosekliais ilgalaikiais tarpusavio įsipareigojimais, o ne apsiriboti proginiais susitikimais ar asmeninėmis užsienio politikos avantiūromis.

I. PATIKIMA IR LYGIAVERTĖ PARTNERYSTĖ

NATO - Lietuvos gynybos garantas. Turime dirbti su aljansu, siekdami gausesnio NATO sąjungininkų karių buvimo Lietuvos teritorijoje ir užtikrindami, kad į bet kokią agresiją mūsų šalies atžvilgiu būtų atsakoma galingai, ryžtingai ir tuoj pat.

JAV - strateginė Lietuvos partnerė. Transatlantinė dimensija privalo būti kertine užsienio ir saugumo politikos kryptimi. Privalome stiprinti diplomatinius santykius su JAV, siekti didesnio jos įsitraukimo, kad užtikrintume mūsų šalies ir regiono saugumą bei ekonominį stabilumą.

Lietuvos lyderystė Europos Sąjungoje. Lietuvos pozicijos ES turi būti nuoseklios ir telkiančios, o ne fragmentiškos ir nepamatuotai ambicingos visai Europai svarbiais klausimais. Esu tikras, kad Lietuva turi potencialo stiprinti savo lyderystę ES formuojant bendrą užsienio ir sankcijų politiką, plėtros darbotvarkę, taip pat teikti būtinus politinius siūlymus dėl paramos Ukrainai ir sankcijų Rusijai.

II. TVARI REGIONINĖ PARTNERYSTĖ

Vokietija ir Lenkija ekonomikos ir saugumo srityje yra kertinės regioninės partnerės, su JAV papildančios Lietuvą užtikrinant Suvalkų koridoriaus saugumą. Ekonominių santykių stiprinimas per gynybos pramonę privalo prisidėti prie jau tradicinių prekybos kelių.

Baltijos šalys - vieningos ir susitelkusios. Turime užtikrinti, kad Baltijos regionas būtų vienas stipriausių ir saugiausių Europoje, atsisakydami konkurencinių kovų ar siaurų interesų protegavimo. Visos trys Baltijos šalys turi dirbti susitelkusios, dėl bendrų sprendimų gynybos, ekonomikos, investicijų pritraukimo srityse.

III. RYŠIŲ SU DEMOKRATIJOMIS STIPRINIMAS IR EKONOMINĖ DIPLOMATIJA

Parama Ukrainai - iki pergalės! Vienybė su sąjungininkais. Išlaikydami vienybę su NATO sąjungininkėmis, ES ir kitomis Ukrainos šalimis-rėmėjomis, turime teikti visokeriopą paramą Ukrainai, nes jos pergalė - pagrindinis kelias į mūsų regiono saugumą. Ukrainos narystė ES ir NATO kriterijus atitinkančios valstybės statusas yra mūsų visų siekiamybė.

Diplomatija, padedanti šalies verslui. Turime užtikrinti, kad diplomatinėje tarnyboje netrūktų kompetentingų, ekonomikos sritį išmanančių specialistų, padedančių Lietuvos verslams įsilieti į pasaulines tiekimo grandines.

Technologinis progresas keičia šalių ekonomiką, socialinę sąrangą, švietimą ir saugumą visame pasaulyje. Todėl privalome laiku identifikuoti ateinančias galimybes ir užtikrinti efektyvų technologinį progresą Lietuvoje. Tvari ekonomika ir energetinė nepriklausomybė – nedalomi principai, kuriais vadovausiuosi. Bendradarbiaudamas su Seimu ir Vyriausybe imsiuosi lyderystės, kad investicijos į skaidrią mokesčių sistemą, tiesiogines užsienio investicijas, eksporto skatinimą, technologinių inovacijų vystymą, taptų pagrindu užtikrinant tvarų šalies ekonominį augimą.

I. SPRENDIMAI TECHNOLOGINIO VIRSMO LAIKOTARPIU

Institucija, atsakinga už šalies skaitmeninimą. Lietuvoje turi būti sukurta valstybinio lygio institucija, atsakinga už visą skaitmeninės ekonomikos domeną. Be virsmo technologijų, ši institucija turėtų sujungti ir kitų šalies įstaigų atsakomybei priklausančias sritis – kibernetiką iš Krašto apsaugos ministerijos, komunikacijas – iš Susisiekimo ministerijos.

Valstybė – protingas reguliuotojas. Valstybė privalo įgalinti ekonominės veiklos procesus šalyje per investicijas bei dalies rizikos prisiėmimą. Esame maža rinka, todėl valstybinių rinkos priežiūros institucijų – Konkurencijos, Viešųjų pirkimų ir kitų tarnybų veikla turi padėti vartotojams, o ne kurti dirbtines biurokratines kliūtis.

II. DIRBTINIS INTELEKTAS TURI TARNAUTI ŽMOGUI

Bendras darbas ES. Privalome ne likti tik stebėtojais, o priešingai – ES institucijose imtis lyderystės kuriant pažangią reguliacinę aplinką dirbtinio intelekto naudojimui viešajame ir privačiame sektoriuje. Būtina identifikuoti dirbtinio intelekto rizikas ir galimybes šalies ekonomikai, švietimui, medicinai, valstybinėms paslaugoms ir apsaugoti šias sritis nuo potencialių grėsmių ir rizikų.

Aiški ir lanksti DI strategija. Turime įteisinti specialų žymėjimą visiems produktams ir paslaugoms, kurias kuriant ar vystant buvo naudojami dirbtinio intelekto algoritmai. Valstybė privalo turėti aiškią DI strategiją, leidžiančią kurti įrankius, padėsiančius identifikuoti sukčiavimą ir manipuliacijas pasitelkiant DI. Privalome užtikrinti žmogaus įsitraukimą sprendžiant bet kokius ginčus, paremtus DI sprendimais.

III. TVARI ENERGETIKA

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra. Turime skatinti Atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje pagal aukščiausius skaidrumo standartus atsižvelgiant į bendruomenių lūkesčius: jūroje, ant žemės, ant pastatų stogų, remdamiesi suvartojamos ir eksportuotos energijos kiekiais ir būtinybe pereiti prie neutralios klimatui šalies strategijos.

Žaliosios energetikos nauda gyventojams. Šalia atsinaujinančių išteklių energijos įrenginių gyvenančių bendruomenių interesai turi būti saugomi, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai ir dalijamasi sukuriama verte. Privalome sukurti paramos priemones elektros energijos kaupimo įrenginiams, leisiantiems mažinti elektros energijos kainas verslui ir gyventojams.

Energetikos eksportas - galimybė Lietuvai. Privalome padėti Lietuvai tapti AEI eksportuojančia valstybe, užtikrinti AEI investicijų atsiperkamumą gyventojams ir žaliosios gamybos plėtojimą. Investuoti į tarpsisteminių jungčių su Europa tiesimą.

IV. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA, ĮGALINANTI EKONOMIKĄ

Lietuvos oro uostų potencialo išnaudojimas. Privalome gerinti Lietuvos oro uostų susisiekimą su svarbiausiais Europos miestais, investuoti į turizmo verslo atgaivinimą, ypatingą dėmesį skirdami vietos ir sveikatingumo turizmui, tai laikydami viena iš valstybės prioritetinių krypčių.

Lietuva - jūrinė valstybė. Konsoliduodami valstybės, savivaldos, verslo ir bendruomenių resursus, per artimiausius keletą metų turime sutvarkyti ir išplėtoti pajūrio uostų infrastruktūrą. Turime siekti, kad Lietuva taptų patraukliu ir reikšmingu Baltijos jūros centru. Imdamiesi ryžtingų sprendimų, galime ne tik plėtoti turizmą, bet ir efektyviai reaguoti į ekstremalias situacijas, užtikrindami įrangos ar ginkluotės priėmimą bei sklandesnį sąjungininkų atvykimą.

Vieningumas ir susitelkimas vardan šalies ir žmonių saugumo turi prasidėti nuo visų valstybės valdžių bendradarbiavimo ir susitelkimo bendriems tikslams. Tik kurdami dialogą tarp šalies lyderių, institucijų ir telkdami visuomenę, galime sukurti saugią socialinę, ekonominę aplinką Lietuvos žmonėms dirbti, kurti ir gyventi oriai. Asmeniškai sieksiu dialogo ir susitarimo tarp valdžių ir telksiu visuomenę skatindamas joje pakantumą, pagarbą kiekvienam žmogui, jo teisėms ir laisvėms. Bendradarbiaudamas su Seimu ir Vyriausybe, sieksiu, kad be jokių išlygų būtų gerbiamos žmogaus teisės, lyčių lygybė, o teisė į prieinamą socialinę ir sveikatos apsaugą, teisinę gynybą ir teisingumą, nepriklausomai nuo socialinės, finansinės padėties, gyvenamosios vietos ar pareigų, būtų ne privilegija, o realybė.

I. TEISINGUMAS IR ŽMOGAUS TEISĖS

Atkurtas pasitikėjimas institucijomis. Privalome stiprinti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos teismų sistema ir užtikrinti teismų sistemos atvirumą, didinti visuomenės teisinį švietimą. Privalome kovoti su korupcija, įtvirtindami atsakomybės už korupcinius nusikaltimus neišvengiamumą, griežtindami atsakomybę ir bausmes, ilgindami tokių nusikaltimų senaties terminus.

Sustiprinti valstybės institucijų pajėgumai. Privalome stiprinti valstybės institucijų pajėgumą veikti per krizes, ekstremalias situacijas, nepaprastąją padėtį ar pandemiją. Turime užtikrinti, kad bet kokie žmogaus teisių ribojimai susidarius ekstremaliai situacijai būtų nustatomi tik laikinai ir pratęsiami tik su Seimo leidimu. Turime didinti teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų pareigūnų skaičių regionuose, užtikrindami pareigūnų profesionalų rengimą, motyvacines priemones ir socialines garantijas.

II. GARANTUOTAS SOCIALINIS SAUGUMAS

Lietuva be pamirštų žmonių. Lietuvoje begali būti pamirštų žmonių. Turime užtikrinti valstybės įstaigų pagarbų požiūrį į kiekvieną žmogų, nulinę tolerancija smurtui ir stabilią socialine bei psichologine aplinką gyventi. Tai pasiekti galime įtvirtindami paprastumą ir aiškumą socialinės apsaugos sistemoje. Turime minimalizuoti biurokratiją; užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą; sukurti ginčų nagrinėjimo institutą, į kurį gyventojai turėtų teisę kreiptis dėl netinkamai suteiktų socialinių paslaugų.

Sukurta tvari pensijų sistema. Privalome rasti galimybių neribotam laikui sustabdyti II pensijų pakopos įmokas, sumažindami pensijų fondų turto mokesčius ir užtikrindami gyventojų teisę svarbiais atvejais išsiimti savo sukauptų lėšų išėmimo iš fondų tvarką. Privalome priartinti Lietuvos pensijų kaupimą prie tvarių vakarietiškų modelių, nukreipdami valstybės prioritetus į profesinių fondų plėtrą.

Reali ir veiksminga šeimų politika. Išlaidos auginant vaikus auga, todėl turime užtikrinti, kad šeimos, auginančios vaikus, gautų realią pagalbą. Turime pasirūpinti, kad būtų sparčiau indeksuoti vaiko pinigai, mokamos adekvačios vaiko priežiūros išmokos visoms šeimoms (ne tik gaunančioms mažiausias pajamas), įvestas nemokamas visų mokinių maitinimas ugdymo įstaigose.

Apsaugoti silpniausi. Privalome užtikrinti jautrią, profesionalią ir efektyvią vaiko teisių apsaugą, draugišką vaikui ir šeimai, turime visomis išgalėmis mažinti smurtinį elgesį artimoje aplinkoje ir iš šeimos paimamų vaikų skaičių, užtikrindami prieinamą, laiku teikiamą pagalbą tėvams.

III. STIPRI SAVIVALDA - STIPRUS VALSTYBĖS PAMATAS

Savarankiškumo didinimas. Daugiau laisvės, demokratijos ir savarankiškumo vietos savivaldoje. Turime šalinti perteklinius savivaldybių skolinimosi suvaržymus, sukurdami specialų finansinį instrumentą savivaldybių paskoloms ar garantijoms, sudaryti bendruomenėms sąlygas dalyvauti perskirstant lėšas, remiantis dalyvaujamojo biudžeto principais. Vietos bendruomenės privalo dalyvauti kuriant miestų ir rajonų plėtros viziją.

Regioninio verslo skatinimas. Turime spartinti regioninio verslo augimą ir plėtrą, pasitelkdami efektyvias kompleksines pagalbos priemones, ekspertines konsultavimo paslaugas, verslo inkubavimo paslaugas bendradarbystės centruose, visiems pasiekiamą verslo kompetencijų ugdymą ir mentorystę.

Siekdami sukurti klestinčią valstybę, turime investuoti į žmogų, jo išsilavinimą ir sveikatos apsaugą. Proveržis Lietuvos švietimo ir sveikatos sistemose būtinas jau šiandien. Todėl kartu su Vyriausybe sieksiu, kad Lietuvos švietimas ir sveikatos apsauga – du poliai, leidžiantys šaliai ir jos gyventojams užsitikrinti konkurencingas pozicijas globaliame pasaulyje, taptų prioritetu ne valdžios institucijų programose, o realiame gyvenime.

I. KOKYBIŠKA SVEIKATOS APSAUGA – NE PRIVILEGIJA, O BŪTINYBĖ

Sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas. Kiekvieno žmogaus sveikatos priežiūra turi būti ne tariamas, o tikras valstybės prioritetas. Turime užtikrinti, kad valstybės sveikatos apsaugos sistema būtų orientuota į vidutinės sveikos gyvenimo trukmės ilgėjimą, efektyviai prisidėtų prie ligų prevencijos ir leistų formuoti draugiškesnę aplinką sveikatai, o jai sutrikus – priežiūra būtų efektyvi.

Jaunosios kartos ugdymas ir sveikos gyvensenos paskatų sistema. Privalome sukurti paskatų sistemą, motyvuojančią gyventojus sveikiau gyventi, dalyvauti prevencinėse programose, mokymuose apie sveiką gyvenseną. Rūpindamiesi jaunąja karta, turime didinti neformaliajam ugdymui skirtą mokinio krepšelį ir įteisindami naują mokinio sporto krepšelį.

Eilių mažinimas gydymo įstaigose. Privalome reguliuoti pacientų srautus algoritmais, tobulinti registracijos pas gydytojus tvarką. Pacientų, kenčiančių nuo sunkių ligų, gydymą būtina centralizuoti universitetinėse ligoninėse, o lengvesnių sveikatos sutrikimų atvejais gydymo paslaugų teikimą užtikrinti arčiau gyventojų.

Sveikatos priežiūros veiklų plėtra. Būtina plėtoti veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas, išskirtinį dėmesį skiriant efektyvios prevencijos, sveikatos stiprinimo ir ankstyvosios ligų diagnostikos sistemos sukūrimui, panaikinti viršutines amžiaus ribas prevencinių programų dalyviams.

Motyvuojantis atlyginimas. Privalome užtikrinti sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams deramą darbo užmokestį, orias darbo sąlygas, peržiūrėti darbo krūvius. Turime užtikrinti, kad mobingas sveikatos sektoriuje turi būti netoleruotinas.

Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo modernizavimas. Tinklo modernizavimas ir plėtra turi atitikti visų Lietuvos gyventojų poreikius, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Turime spręsti sveikatos priežiūros specialistų trūkumo ir netolygaus pasiskirstymo problemas, didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių medicinos ir slaugos studijų programose.

II. NUOLAT TOBULĖJANTIS ŽMOGUS

Ambicinga švietimo politika. Globaliems iššūkiams pasirengęs žmogus – valstybės klestėjimo pagrindas. Todėl, bendradarbiaudamas su švietimo bendruomene, Vyriausybe, sieksiu, kad Lietuvos švietimo sistema žengtų koja kojon su naujovėmis ir technologijomis. Turime didinti ugdymo įstaigų savarankiškumą, finansavimą, mažinti mokytojams tenkančią biurokratinę naštą, plėsti neformaliojo švietimo institucijų veiklą ir didinti jų prieinamumą.

Konkurencingas mokytojų atlyginimas. Užtikrinti konkurencingą ir motyvuojančią mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų apmokėjimo sistemą – valstybės garbės reikalas. Turime užtikrinti, kad būtų pakankamai dėmesio skiriama švietimo pagalbos specialistų kompetencijoms, užtikrinant mokiniui reikalingą pagalbos specialistų skaičių ir tinkamą edukacinę aplinką.

Ugdyti jauną žmogų turime ne tik mokyklos suole. Turime dėti visas pastangas, kad Lietuva ugdytų patriotišką, savimi pasitikintį, sveiką, konkuruoti globalioje darbo rinkoje gebantį žmogų. Tam vien formalaus švietimo nepakanka. Todėl privalome didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį ir nuolat jį indeksuoti.